Midaus gamybos tradicijos www.rinkisgeriausia.lt

Skelbimo nr. 1083, įdėtas: 2010-12-13 · Perskaitė: 948

Skelbimas nebegalioja.

Midaus gamybos tradicijos
Valgyk, mano sūnau, medaus, nes jis geras, ir medaus syvo, kuris labai saldus tavo gerklei
Midus- alkoholinis gėrimas iš medaus. Jis gaminamas vandeninį medaus tirpalą viriant su prieskoniais (čiobreliais imbieru, citrinos ar cinamono žievele, vyšniomis, žemuogėmis gervuogėmis, liepžiedžiais,kadagio uogomis, gilėmis, apyniais) ir fermentuojamas (rauginamas) alaus ar vyno mielėmis. Gėrimas išlaiko visas gydomąsias medaus savybes, jame yra daug gliukozės ir fruktozės, organinių rūgščių, baltymų, vitaminų A, B(), B(), B(), C, K, PP, H, biostimuliatorių, fermentų ir mineralinių druskų.
Pasaulio mitologija pasakoja, kad tai dievų ir didvyrių gėrimas. Svaginamasis gėrimo poveikis laikomas dieviškųjų jėgų perdavimo žmogui ženklu.
Susifermentavęs medus - midus - yra seniausias iš alkoholinių gėrimų ir buvo paplitęs jau visame Antikiniame pasaulyje. Jis buvo naudojamas kaip nervų sistemą stiprinantis produktas.
I a. pr. Kr. Romoje Hipokrato mokinys gydytojas Aslepijus propagavo midų kaip vaistą nuo depresijos, melancholijos ir senatvės. Klaudijus Golenas (- m. po Kr.), gydytojas iš Mažosios Azijos medų ir jo produktus vertino kaip sveikatą stiprinančią priemonę, didinančią potenciją ir stabdančią senėjimo procesus.
Ibn Sina (Avicena) ir visa arabų medicina šlovino midų kaip meilės gėrimą.
Kinijoje tvirti simboliniai ryšiai sieja medų ir jo produktus su žeme ir centro sąvoka. Prie kitų imperatoriaus patiekalų paprastai tiekdavo ir medaus produktus. Senovėje jis laikytas mistiniu maistu, nes jį suneša nekalti padarai (bitės) iš nekaltų gėlių, tik prisiliesdami, bet nepažeisdami jų. Tai dvasinio pažinimo ir pašventimo, ramybės ir taikos įvaizdis
Garsiajame įsakyme Karolis Didysis nurodė, kad kiekvienas dvaras privalo turėti bitininką ir midaus virėją. Šių produktų poreikis dvarams buvo milžiniškas.
Lietuvoje midus laikomas senovės lietuvių ir prūsų tautiniu gėrimu. Senose lietuvių dainose jis minimas greta alaus: "Kas midutį saldų trauks, šimto metų susilauks". Lietuvių mitologijoje bites ir medų globojo Austėja, o tranus ir midų - Bubilas. Bubilas reiškia didelį, storą žmogų, o bubuliuoti- niekus kalbėti, būbti-ūžti.
Bubilas yra demoniška dievybė, kuriai rūpi vilioti, vesti iš kelio. Bubilas (besaikis vartotojas) iškyla kaip Austėjos (vertybių gamintojos) priešybė, Austėja turi saugoti avilį ir jo dovanas nuo besaikio vartojimo, kuris gali virsti ištvirkimu.
a. anglosaksų keliautojas Vulfstanas, rašydamas apie baltų kraštus mini, kad čia esą labai daug medaus, o midų geria net ir vargšai. Vėliau (a.) tai mini Dusburgietis. Lietuvoje feodalizmo laikais midus buvo gaminamas dvaruose, vienuolynuose, pardavinėjamas jų smuklėse. Miestiečiams teisė gaminti midų, kaip ir kitus svaigiuosius gėrimus, buvo suteikiama didžiųjų knigaikščių privilegijomis.
a. šį gėrimą beveik išstūmė kiti alkoholiniai gėrimai. A.Sinkevičiaus iniciatyva masiniam vartotojui m. jį pradėjo gaminti Stakliškių alaus darykloje, m. ši technologija užpatentuota Didžiojoje Britanijoje.
Aukštaitijos žemės nederlingos, todėl midaus gamyba čia buvo papildomas pajamų šaltinis bitininkaujantiems. Šeimos iš kartos į kartą perdavinėjo jo gamybos paslaptis, kūrėsi šio gėrimo receptų įvairovė. Aukštaitijos nacionalinis parkas didžiuojasi , kad jo teritorijoje gyvenantys žmonės dar žino šio amato paslaptis.
Paruošė ANP kultūrologė D.Savickaitė.

Išsamesnė inf. ir produkcijos platinimas :
Vidmantas Spaičys
Telefonas: +
Adresas: Šilinės vienkiemis
www.rinkisgeriausia.lt

***

Skelbimas nebegalioja.
Skelbimo galiojimas yra pasibaigęs, prašome jį ignoruoti. Naujus skelbimus galite rasti atitinkamoje kategorijoje arba pasinaudodami paieška.